GRĖJUS

 Penkiasdešimt pilkų atspalvių. GRĖJUS

– maniau, kad tai knyga apie mano draugą Pilkį (ne, ne apie tą, kuris nuolat pila ir dar kitam siūlo, sakydamas – pilkis). Galvojau, kad pilkas katinas iš gretimo kiemo sumanė tapti kosmopolitu – susianglino. O pasirodo, kad ne! Už tokią apgaulę iškart atimu vieną žuvį.

Grįžkim prie knygos. Lietuviškasis jos vertimas pasirodė pačiu tinkamiausiu metu – per pavasarinį morčių (ar jums, dvikojai, pažįstamas reiškinys?). Tačiau juk TUO metu nereikia apie TAI skaityti, reikia TAI daryti! Už tai, kad knyga atitraukia nuo TŲ veiksmų atimu dar vieną žuvį.

Ženkim į turinį – jis galėtų labai prisidėti skatinant gimstamumą. Bet argi su bizūnais, botagais ir visokiais kitokiais odiniais įnagiais prigaminsite, dvikojai, daug vaikų?! Tikrai ne. Tad nenuostabu, kad Lietuvoje dabar tokia baisi demografinė padėtis – katinų, greičiausiai, daugiau… Kol skaitomiausių knygų viršūnėje gulės sado-mazo romaniūkštis, apie jokį vaikų pagausėjimą negali būti nė kalbos. Patarimas toks: kai pradėsite gimdyti taip, kaip mūsų katytės, tada galėsite fantazuoti kad ir apie šimtą tris atspalvius. O kad menkai prisideda prie demografijos gerinimo, atimu trečiąją žuvelę.

Ką gi, apibendrinkim: romanui lieka septynios žuvys. Man vis tiek atrodo, jog per daug. Bet ir leidykla stengėsi, ir vertėja daug vargo… Ką darysi, tegul lieka šis skaičius. Jums linkiu džiaugtis minkštais kvapniais vasaros žolės patalais (užuominą supratot?), o aš bėgu patikrinti, nejau ir mūsų katytės gali būti nuolankios..?