Mes iš "Ąžuoliuko" / Vieno choro istorijos - Darius Krasauskas

Kuo Ąžuoliukas ypatingas? Į šį klausimą negali atsakyti niekas. Yra daug gerų chorų, bet akivaizdu, kad Ąžuoliukas paliečia kažkokią itin jautrią stygą. Gal dėl prasmingų kūrinių? Gal dėl gilios atliekamų kūrinių analizės? Šie klodai nugula dainininkų pasąmonėje. Ąžuoliuko dvasia - kitokie žmonės, kitoks bendravimas. Koks? Apčiuopti neįmanoma. Esama ligų, kurias galima diagnozuoti, galima nustatyti jų priežastis, išrašyti receptą, skirti vaistų. Ąžuoliukas - tai liga be diagnozės. Tai nuo vaikystės išugdyta pagarba kolektyvui, jo darbo prasmei. Tai gėrio samprata, metastazėmis išplintanti po visas sąmonės kerteles, psichiką ir visą organizmą. Tai savotiška mąstymo metamorfozė. Tai nekonkrečių dvasinių ir fizinių pojūčių vaivorykštė. Tai toks magnetas!.. Tik priliesk pirštu ir jis įtrauks tave visą.