Pokalbiai su mirusiais - Vytautas Kazlauskas

Ištrauka: Dievas mirties nesukūrė, - galvojau aš pusiau snausdamas. Tėvas, turėdamas amžinybę, visada ją suteikia ir savo vaikams. Autobuso ratas trinktelėjo į duobutę, atsidarė durys ir įėjo moteris. Jos akyse pamačiau skausmo ašarą. Greta manęs buvo tuščia ir aš žvilgsniu kviečiau ją pas save. Aš troškau jos ašarų, nes manyje buvo ramybė ir gerumas. Jau kelinti metai studijuoju parapsichologiją. Tai gana įdomus mokslas apie dvasių pasaulį.Tai buvo pagyvenusi moteris, raukšlių dar nedaug, truputis kosmetikos, vos paryškintos lūpos, antakiai. Atkurti jos portreto nesugebėčiau. Jinai buvo skausmo sukaustyta, jis dvelkė net iš jos elegantiškų drabužių.